Visuotinis narių susirinkimas „Jūsų kalba visuomet tebūna maloni ir druska pasūdyta (…).“ Kol 4,6
2026 m. vasario 17-18 dienomis Palangoje įvyko Lietuvos katalikiškojo ugdymo asociacijos (toliau LKUA) visuotinis narių susirinkimas. Asociacijai priklauso katalikiškos bei katalikišką ugdymo kryptį pasirinkusios mokyklos.
LKUA susitikimas prasidėjo šv. Mišiomis Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Eucharistijai vadovavo LVK Švietimo komisijos pirmininkas Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Kartu meldėsi Palangos parapijos klebonas dekanas kun. Kęstutis Balčiūnas ir katalikiškų mokyklų kapelionai: kun. Massimo Bianco SDB, kun. Mantas Mileris SJ, kun. Darius Graževič ir kun. Rimantas Simanavičius.
Homilijoje vyskupas komentavo sakinį iš tos dienos skaitinio: „Palaimintas žmogus, kuris ištveria išmėginimą“ (Jok 1,12). Nuo pat Nepriklausomybės pradžios visas švietimo sektorius buvo eksperimentų laukas, nes kiekviena valdžia vis skelbė naujai suprastą švietimo reformą. Katalikiškos krypties mokyklos taip pat yra visų šių reformų bei išmėginimų sūkuryje. Kaip žinome, ne visos mokyklos tuos išbandymus ištvėrė, ne visos toliau žengia plėtojant katalikišką ugdymą, o kai kurios, neatlaikiusios išmėginimų, pasitraukė iš asociacijos. Tačiau šiame kelyje yra labai gražių vilties ženklų, nes atsiranda naujų mokymo įstaigų, kurioms patinka tai, ką mes darome, ir prašosi priimami į šį būrį, kad kartu galėtų tvirčiau atlaikyti išmėginimus.
Anot Biblijos, išbandymai išgrynina žmogų taip, kaip ugnyje išvalomas auksas ir sidabras. Čia kažkas panašaus, kaip ir gyvenime: kai tau gerai sekasi, aplink tave tuntas draugų ir bičiulių, bet vos tik susiduri su sunkumais ir tau labai reikia palaikymo, tada pamatai, kurie tikrieji tavo draugai ir bičiuliai. Paprastai iš didelio būrio liekas vienas ar kitas, o dažnai ir tų nebelieka… Kas lieka po išmėginimų, tie tikrai yra grynuoliai, verti pasitikėjimo ir pagarbos.
„Brangieji, jūs likote, atlaikę begalę įvairiausių išmėginimų, kurie kartais kilo iš jūsų steigėjų, kartais iš ministerijos potvarkių ar kitų valstybinių institucijų nuorodų, kartais iš Bažnyčios atstovų, o kartais ir jūsų pačių kolektyvuose atsirasdavo abejonių dėl to, ką darote. – Ir visa tai yra normalu, tai yra išmėginimas. Bažnyčia nori pasakyti, kad nesusipratimai, konfliktai ir visokios rūšies išbandymai integraliai priklauso mūsų gyvenimui.“ Ganytojas pakvietė pasitikint Dievu judėti į priekį ir drąsiai priimti išmėginimus kaip galimybę augti ir tobulėti.
Po pamaldų LKUA nariai rinkosi į kitą erdvę, kurioje svečius priėmė LKUA pirmininkė Giedrė Statkutė bei administratorė Sandra Lukošiūtė. Po pirmininkės sveikinimo žodžio susitikimą pavesta moderuoti Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijos direktorei Violetai Ališauskienei.
Lektorius Gytis Valatka pristatė pranešimą apie nesmurtinį bendravimą. Žmonės dažnai nemoka išreikšti savo poreikių, nes bijo būti nesuprasti, ar net pašiepti. Prelegentas kvietė tyrinėti vidinį pasaulį, išgryninti tikruosius poreikius ir nebijoti jų išsakyti. Viskas prasideda nuo santykio su savimi, o tik po to – su artimaisiais, su bendruomene, o taip pat ir su Dievu. Skirtingus požiūrius į save bei į aplinką prelegentas pristatė pasinaudodamas šakalo ir žirafos įvaizdžiais. Šakalas reikalus tvarko greitai ir efektyviai, nežiūrėdamas pasipriešinimo. Jam nė motais, kad toks jo veikimas kitiems sukelia streso ir skausmo. Tam priešingybė – žirafa, kuriai iš aukštai geriau matosi. Tad ji linkusi stebėti, išgirsti, įsiklausyti ir tik tuomet pradėti veikti. Ugdytojo užduotis – padėti ugdytiniui pačiam autonomiškai išsigryninti savo poreikius ir juos išsakyti. O klausantiesiems – tuos poreikius su empatija priimti. Taip kuriama atmosfera, kurioje kiekvienas jaučiasi saugus ir suprastas.
Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, tą dieną šventęs savo gimtadienį, kalbėjo apie visuminio ugdymo svarbą švietimo aplinkoje. Technologijų vystymasis yra ne tik iššūkiai ar grėsmės, bet taip pat ir galimybės. Perduodant informaciją didžiausią dalį šiandien atlieka technologijos, o žmogaus dalyvavimas tame yra tik minimalus. Tačiau ugdyme mes kalbame ne tiek apie informacijos perteikimą (juk reikia kažko išmokyti), kiek apie žmogaus ugdymą, kuris apima ne tik intelektualinę, fizinę, bet ir dvasinę – moralinę dimensiją. „Žmogus be dorovės, kaip laivas be kompaso“, – pastebėjo arkivyskupas. Tame labai svarbus ir prasmės bei Dievo klausimas, kurį paaugliai ypač intensyviai sprendžia. Jiems aktualiausi šie trys klausimai: a) ar egzistuoja Dievas? b) kaip paaiškinti kančią?, c) kaip žinoti, kad mūsų tikėjimas teisingas? Dėstydamas temą arkivyskupas pasidalino patirtimi apie tai, kokie galėtų būti atsakymai į šiuos klausimus. Jis rėmėsi priežastingumo principu bei faktu, kad visata turėjo pradžią, o visatos priežastis yra už visatos ribų. Tai jau daug ką pasako. Kalbėdamas apie kančią, arkivyskupas pastebėjo, jog viskas, kas gimsta, gimsta kančioje. Be kančios nebūtų nieko naujo, be Kryžiaus nebūtų prisikėlimo, todėl kančia taip pat yra Dievo slėpinio dalis. Prelegentas padrąsino katalikiškojo ugdymo mokyklas vykdyti savo misiją – lydėti jauną žmogų į brandą, kurią sudaro proto, širdies ir dvasios dimensijos.
Pirmosios dienos vakare LKUA pirmininkė Giedrė Statkutė pateikė 2025 metų asociacijos veiklos ataskaitą ir atsakė į klausimus, o administratorė Sandra Lukošiūtė pristatė finansinę ataskaitą. Asociacijos tarybos nariai atskirais balsavimais patvirtino abi ataskaitas.
Antrosios dienos rytas buvo ypatingas, nes Pelenų trečiadieniu Bažnyčia pradeda išgyventi Gavėnią. Asociacijos nariai ryto maldą pradėjo himnu į Šventąją Dvasią, o Kauno arkivyskupijos Katechetikos centro vadovė ses. Benedikta Aistė Cylikaitė SF pakvietė pasigilinti į pop. Leono XIV žinią Gavėniai. Ses. Benedikta pristatė meditaciją pagal paveikslą, kuris vaizduoja Dievo glėbyje esantį žmogų. Dažnai žmogus stumia Dievą tolyn nuo savęs, bet vėliau nusivilia ir vėl ieško Viešpaties artumo.
VšĮ „Vaivorykštės tako“ gimnazijos direktorė Džiuljeta Gečienė pasidalino savo atsivertimo patirtimi ir papasakojo apie evangelinių krikščionių įsteigtą mokymo įstaigą. Jos pašaukimas – mokytis iš Kristaus ir kreipti į Jį mokinius, mokytojus ir šeimas. Prelegentė akcentavo susitaikymą su savimi, su kitais ir su Dievu.
Viešnia iš Latvijos psichologė, psichoterapeutė dr. Ina Grasmane pristatė savo išvystytą metodą, puikiai prakalbinantį vaikų emocijas pasinaudojant tam tikrais instrumentais. Pranešime „Dvasinio intelekto ugdymas – priemonė mokyti vaikus kalbėti ir susikalbėti. Teorija ir praktika“ dr. Ina pristatė įvairių kelių paieškas, kaip prašnekinti vaiką. Tai vyksta per kūrybą pasinaudojant paprasčiausiomis priemonėmis (įvairūs daiktai, draperijos, piešimas…), kurias dėliodamas ir kurdamas vaikas išreiškia savo vidinę jauseną. Kūryba yra svarbus instrumentas saviraiškai, nes vaikai pasakoja apie tai, ką jie sukūrė ir ką tai jiems reiškia. Latvijoje programa jau yra licencijuota ir pradedama naudoti įvairiose terpėse: mokyklose, bažnyčiose, ir net vaikų reabilitacijos centruose, nes specialūs pasakojimai bei žaidimai turi terapinės reikšmės.
Viena pirmųjų mokyklų Lietuvoje, pradėjusi taikyti šį dr. Inos Grasmane metodą, yra Šiaulių Jėzuitų mokykla. Jos pradinių klasių mokytoja Loreta Ubavičienė praktiškai pristatė šios daugiasluoksnės programos patirtį. Viena iš programos dalių yra piešimas. Vaikai piešia tai, ką jaučia, o po to pasakoja apie savo piešinį. Panašiai vyksta ir su kitomis kūrybinėmis veiklomis. Programa skirta padėti vaikui pažinti save, išreikšti tai žodžiais, o taip pat padeda labiau pažinti Dievą.
LKUA narių susirinkimo refleksiją išsakė vysk. Algirdas Jurevičius. Jis apžvelgė ženklus, rodančius Šventosios Dvasios vedimą per šias dvi dienas, ir pabrėžė visų katalikiškos krypties ugdymo įstaigų vienybę bendroje misijoje ir bendradarbiavimą tarpusavyje.
Asociacijos pirmininkė Giedrė Statkutė padėkojo visiems nariams ir priminė asociacijos tikslus: vienyti, atstovauti ir padėti. Pirmininkės plačios šypsenos ir vyskupo ganytojiško palaiminimo palydėti asociacijos nariai laimingi išvyko į savo aplinką tęsti katalikiškojo ugdymo misiją.
Straipsnį parengė vysk. Algirdas Jurevičius.
