2026

Dėkoju Lietuvos katalikiškojo ugdymo asociacijos (toliau – Asociacija) tarybos nariams ir pirmininkei už sudarytą galimybę dalyvauti  European Committee for Catholic Education (CEEC) 106-ojoje asamblėjoje. Šios organizacijos narė yra ir Lietuvą atstovaujanti Asociacija.

Po trejų metų pertraukos asamblėjoje buvau sutikta ir priimta šiltai. Man buvo svarbu vėl sugrįžti į aktyvų dalyvavimą ir atkurti Lietuvos, kaip atsakingos narės, vaidmenį: dalyvauti pagrindinėse sesijose, balsuoti dėl esminių organizacijos klausimų. Sugrįžimas į CEEC veiklą leido iš naujo įsitraukti į šios organizacijos procesus 106-osios asamblėjos kontekste.

Asociacija, būdama CEEC nare, yra įsipareigojusi dalyvauti jos veikloje. Tai apima gyvus susitikimus, pasiūlymų teikimą, balsavimą, įsitraukimą į darbo grupes, europinių švietimo tendencijų analizę, metodų ir priemonių kūrimą bei nario mokesčio mokėjimą. Šie įsipareigojimai nėra grindžiami vien momentine nauda Lietuvos diskurse ar individualiu pasirinkimu pagal galimybes bei asmeninį norą. Jie kyla iš narystės atsakomybės.

Geopolitinė Lietuvos padėtis, esant šalia Europos Sąjungos rytinės sienos, lemia, kad kai kurie procesai mūsų regione pasiekia vėliau nei kitose Europos šalyse. CEEC veikloje dalyvauja ir JAV katalikiškojo švietimo organizacijos, todėl galime „akis į akį“ matyti ir transatlantinius procesus. Taip pat tarptautinės OIEC organizacijos praktika bei tyrimai įgalina plėsti supratimą. Šiemet į asamblėją atvyko net Australijos atstovai! Susitikimai padeda geriau suprasti vykstančius socialinius ir švietimo pokyčius, juos analizuoti ir sąmoningiau jiems ruoštis Lietuvoje.

Toks matymas stiprina gebėjimą atsakingai rinktis veikimo priemones, apsaugoti esminius katalikiškojo ugdymo tapatybės pamatus ir išlaikyti evangelinę ugdymo kryptį. Tai taip pat skatina neapsiriboti vien įprastomis, saugiomis formomis, bet ieškoti naujų galimybių prisidėti prie švietimo politikos tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu. 

Mums, kaip katalikiškojo ugdymo atstovams, svarbu atidžiai stebėti vykstančius procesus Europoje ir pasaulyje bei judėti į priekį. Tikslas – laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir būti aktyviais šios organizacijos nariais. Suprantu tarybai ir pirmininkei tenkančius iššūkius, todėl esu pasirengusi ieškoti bendrų sprendimų tiek Asociacijos, tiek Lietuvos vyskupų konferencijos kontekste, kad būtų užtikrintas atsakingas ir tęstinis, tvarus dalyvavimas CEEC veikloje.

Svarbiausia yra katalikiškojo ugdymo stiprinimas, matant jį ne tik miesto ar šalies, bet ir Europos bei pasaulio kontekste. Katalikiškas ugdymas yra gėris žmogui ir visuomenei! Todėl mums svarbu mokytis, bendradarbiauti, atsakingai komunikuoti, kurti naudojant šiandien vis dar duodamas jėgas.

Linkėjimai Lietuvos katalikiškojo ugdymo bendruomenei nuo vyskupo mgr. Jon Hendriks atsakingo už katalikiškąjį ugdymą Nyderlandų karalystėje.

Šv. Juozapo mokyklos direktorė Rūta Šalkauskienė

106-OJI EUROPOS KATALIKIŠKO ŠVIETIMO ASOCIJACIJOS (CEEC) ASAMBLĖJOS SANTRAUKA

106-oji CEEC asamblėja buvo skirta aktualiausių Europos katalikiškojo švietimo klausimų aptarimui, ypatingą dėmesį skiriant religijos laisvei švietime, katalikiškų mokyklų tapatybei, šiuolaikiniams visuomenės iššūkiams bei ateities lyderių ugdymui. Susitikimo metu buvo nagrinėjami tiek praktiniai švietimo politikos klausimai, tiek platesnės vertybinės bei kultūrinės tendencijos, darančios įtaką ugdymo sistemoms Europoje. Taip pat susitikime dalyvavo ir svečiai iš Australijos ir pristatė lyderiškumo programą jaunimui “Spiritus”.

Vyskupo sveikinimas ir pagrindinės kryptys

Asamblėja pradėta vyskupo sveikinimo žodžiu, kuriame akcentuota tėvų teisė laisvai pasirinkti vaikų ugdymą pagal savo vertybinius įsitikinimus. Buvo pabrėžta, kad šeimos neturėtų patirti papildomos finansinės naštos vien dėl to, jog siekia savo vaikams perduoti krikščionišką pasaulėžiūrą ar renkasi katalikišką mokyklą. Taip pat išreikštas susirūpinimas dėl šiuolaikinėje visuomenėje silpnėjančios ugdymo laisvės bei teisės į vertybinį švietimą.

Didelis dėmesys skirtas mokytojų vaidmeniui. Pastebėta, kad viena svarbiausių problemų šiandien yra tinkamų pedagogų ir bendruomenės narių trūkumas – žmonių, kurie gebėtų profesionaliai ir autentiškai perteikti krikščioniškas vertybes jaunajai kartai. Kartu pažymėta ir viltinga tendencija: vis daugiau jaunų žmonių ieško tiesos, prasmės bei aiškios moralinės krypties, todėl siekia matyti daugiau katalikiško ugdymo elementų švietimo sistemoje. Galutinis katalikiškų mokyklų tikslas įvardytas kaip taikos nešėjų ugdymas.

Nyderlandų švietimo sistemos pristatymas

Asamblėjos pranešimai buvo pradėti nuo Nyderlandų švietimo sistemos apžvalgos. Jo metu pristatyta valstybės finansuojama, tačiau konstituciškai laisvę užtikrinanti sistema, kurioje tėvai turi galimybę rinktis mokyklą pagal religinius ar ideologinius įsitikinimus. Šis modelis dažnai laikomas vienu pažangiausių Europoje dėl pasirinkimo laisvės ir plataus mokyklų tinklo.

Vis dėlto buvo atkreiptas dėmesys į reikšmingus iššūkius. Vienas jų – pernelyg didelis dėmesys akademiniams rezultatams, kai vertybinis ugdymas ir asmens formacija lieka antrame plane. Nors katalikiškos mokyklos akademiniais rodikliais nenusileidžia kitoms institucijoms, jų indėlis į moralinį bei bendruomeninį ugdymą dažnai nėra tinkamai vertinamas.

Taip pat kritikuota ankstyva mokinių atrankos sistema, kai vos dvylikos metų vaikai turi rinktis tolesnę ugdymo kryptį. Tokie sprendimai sukelia didelį spaudimą vaikams ir šeimoms. Pranešime aptarta ir specialiųjų ugdymosi poreikių situacija – bendrojo ugdymo mokyklose vis daugėja mokinių, kuriems reikalinga papildoma pagalba, tačiau finansavimas ir pedagoginiai resursai dažnai nebeatitinka realių poreikių.

Buvo pažymėta ir tai, kad Nyderlandų visuomenė tampa vis labiau sekuliari, todėl katalikiškos mokyklos susiduria su tapatybės silpnėjimo rizika. Auganti biurokratija ir reguliavimas taip pat riboja mokytojų kūrybiškumą bei galimybę lanksčiai reaguoti į ugdymo situacijas. Todėl pabrėžtas poreikis suteikti daugiau laisvės ir pasitikėjimo mokyklų bendruomenėms.

IMANARE Erasmus+ iniciatyva

Asamblėjoje taip pat pristatytas IMANARE Erasmus+ projekto plėtra ir jau padaryti pasiekimiai. Projektu yra siekiama stiprinti katalikiškojo švietimo kokybę ir tarptautinį bendradarbiavimą. Projekte numatytos tiek teorinės, tiek praktinės veiklos kryptys.

Teorinėje dalyje akcentuojami tyrimai, švietimo reformų analizė, stebėsenos įrankių kūrimas ir apklausų duomenų panaudojimas. Praktinėje dalyje buvo pristatyta apie internetinius mokymų kursus bei vasaros mokyklas. Projekto rezultatų sklaidai numatyta kurti naujienlaiškius, interneto svetaines, kelti mokslinius straipsnius ir dokumentinius leidinius. Tai rodo siekį stiprinti tarptautinį dialogą ir keitimąsi gerąja praktika.

Grupinių diskusijų išvados

Darbo grupėse buvo aptarti pagrindiniai šiuolaikinės visuomenės iššūkiai, darantys įtaką jaunimo ugdymui ir katalikiškoms mokykloms. Kaip trys svarbiausios grėsmės įvardyti transhumanizmas, kompetetingų lyderių trūkumas ir augantis sekuliarizmas.

Diskusijų metu taip pat pabrėžta būtinybė ieškoti naujų kelių, kaip krikščionišką švietimą integruoti į šiuolaikinę sudėtingą ir sparčiai besikeičiančią visuomenę. Siūlymai buvo remiami statistiniais duomenimis, tyrimais ir realios situacijos analize, o ne vien teoriniais svarstymais.

Svarbi tema buvo bendruomeniškumas. Akcentuota, kad mokyklos turi būti ne tik žinių perdavimo vietos, bet ir gyvos bendruomenės, kuriose ugdomi santykiai, solidarumas ir tarpusavio pagalba. Taip pat raginta stiprinti bendradarbiavimą tarp katalikiškų mokyklų, dalintis patirtimis ir vieningai perteikti Bažnyčios mokymą kasdienėje praktikoje.

OIEC veiklos ataskaita ir dirbtinio intelekto tema

OIEC veiklos ataskaitoje buvo pristatytos organizacijos pastangos stiprinti katalikiškąjį švietimą tarptautiniu lygmeniu. Ypatingas dėmesys skirtas dirbtinio intelekto temai. Pabrėžta, kad jauni žmonės turi būti mokomi naudotis dirbtiniu intelektu kaip priemone, padedančia mokytis, kurti ir dirbti, tačiau kartu būtina saugotis technologijų poveikio žmogaus sąmonei, kritiniam mąstymui ir santykiams.

OIDEL veikla: atstovavimas, tyrimai ir mokymai

Buvo pristatyta ir OIDEL organizacijos veikla. Ši Ženevoje veikianti institucija jau kelis dešimtmečius gina teisę į švietimo laisvę bei religinių ir kultūrinių mažumų interesus.

Advokacijos srityje organizacija dalyvauja tarptautinėse diskusijose apie diskriminaciją švietime, bendradarbiauja su Europos institucijomis ir rengia konferencijas kultūrinių mažumų laisvės klausimais.

Tyrimų srityje aptarta UNESCO išleista publikacija apie švietimo praeitį, dabartį ir ateitį. Taip pat pabrėžta stabilaus finansavimo svarba bei pristatyti planai tobulinti švietimo laisvės indeksą, įtraukiant atsakomybės ir atskaitomybės rodiklius tarp mokyklų ir valstybės.

Mokymų srityje pristatytas vasaros universitetas, skirtas studentams ir vyresniems dalyviams, siekiant suteikti naujų kompetencijų bei praktinių įrankių švietimo srityje.

Lyderystės iššūkiai

Vienas svarbių klausimų buvo lyderystė švietime. Pastebėta, kad nemažai vadovų į atsakingas pareigas ateina būdami jauni, tačiau po kelių dešimtmečių tampa išsekę, praradę motyvaciją ir viziją. Tai kelia iššūkį jaunajai kartai, kuriai reikalingi įkvepiantys, energingi ir ateitį matantys lyderiai. Pabrėžta asmeninė vadovo laikysena vertybių pasirinkimo akivaizdoje. Svarbu tikėjimą ir vertybes liudijanti autentiška laikysena.

Spiritus programa – lyderių ir jaunimo ugdymas

Antroji susitikimo diena buvo skirta „Spiritus“ programos pristatymui. Tai iniciatyva, orientuota į Bažnyčios lyderių rengimą, jaunimo evangelizaciją ir katalikiško švietimo atnaujinimą. Programa jau veikia įvairiuose regionuose – Europoje, Jungtinėje Karalystėje, Okeanijoje ir Afrikoje.

Pagrindinė mintis – katalikiškas švietimas negali atsinaujinti be tinkamai parengtų žmonių. Todėl vienodai svarbios dvi kryptys: jaunimo pastoracija ir vadovų formacija. Programoje rengiami kursai, tarnystės projektai, stovyklos, strateginiai mokymai bei bendruomenių telkimas.

Ypač pabrėžtas jaunimo vaidmuo. Jauni žmonės įvardyti kaip tie, kurie gali įnešti energijos, drąsos ir naujo užsidegimo į mokyklų bendruomenes. Jie kviečiami ne tik būti ugdomi, bet ir patys evangelizuoti kitus – mokytojus, vadovus bei savo bendraamžius.

Taip pat išryškinta dvasinio gyvenimo svarba. Pastebėta, kad švietimo sistemos dažnai tampa pernelyg techninės ir orientuotos vien į efektyvumą, prarandant gyvą tikėjimo dimensiją, maldą ir atvirumą Dievo veikimui.

Baigiamosios įžvalgos

Asamblėja parodė, kad katalikiškas švietimas Europoje susiduria su rimtais iššūkiais: sekuliarizacija, pertekliniu reguliavimu, mokytojų trūkumu, tapatybės silpnėjimu ir sparčiais technologiniais pokyčiais. Tačiau kartu išryškėjo ir daug viltingų ženklų – augantis jaunimo troškimas prasmingam ugdymui, tarptautinis bendradarbiavimas, naujos iniciatyvos ir stiprėjantis supratimas, kad ateities mokykla turi ugdyti ne tik žinias, bet ir žmogų. Buvo paskelbta, kad kitame susitikime po metų Louvain-la-Neuve bus pristatomi jau aptarti ir parengti konkretūs veiksmai, kaip katalikiškos mokyklos Europoje galėtų kryptingai reaguoti į dabartinius visuomenės pokyčius ir drąsiai žengti į ateitį.

Balandžio 22-27 dienomis Lietuvos katalikiškojo ugdymo asociacijos pirmininkė, Tarybos nariai bei vyskupas Algirdas Jurevičius lankėsi Panevėžio, Klaipėdos, Kretingos, Telšių ir Šiaulių katalikiškose ugdymo įstaigose. Vizitų metu svečiai susipažino su ugdymo įstaigų veikla, ugdymo aplinka bei bendruomenių patirtimi. Susitikimų metu aptarti aktualūs katalikiškojo ugdymo klausimai ir iššūkiai. Taip pat diskutuota apie bendrų iniciatyvų plėtojimą ir tolimesnio bendradarbiavimo galimybes. Vizitas sustiprino tarpusavio ryšius ir paskatino naujas bendradarbiavimo kryptis.

Nuoroda į vyskupo Algirdo Jurevičiaus pasidalijimą Telšių vyskupijos kronikoje: https://telsiuvyskupija.lt/index.php?id=104&ncid=2&nid=1585

Kovo 10 d., minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, vyko vaikų iniciatyva „Bėgame Lietuvai“  Iniciatyvoje dalyvavo Panevėžio lopšelis-darželis „Gintarėlis”, Panevėžio Kastyčio Ramanausko lopšelis-darželis, Klaipėdos Prano Mašioto progimnazija bei Šiaulių jėzuitų mokykla. Iš viso suskaičiavome apie 850 bėgikų.

Tegul vaikų iniciatyva „Bėgame Lietuvai“ bus simbolinis bėgimas į Laisvę, į Taiką ir į Demokratiją, kuri niekada nesibaigia.

2026 m. vasario 17-18 dienomis Palangoje įvyko Lietuvos katalikiškojo ugdymo asociacijos (toliau LKUA) visuotinis narių susirinkimas. Asociacijai priklauso katalikiškos bei katalikišką ugdymo kryptį pasirinkusios mokyklos.

LKUA susitikimas prasidėjo šv. Mišiomis Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Eucharistijai vadovavo LVK Švietimo komisijos pirmininkas Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Kartu meldėsi Palangos parapijos klebonas dekanas kun. Kęstutis Balčiūnas ir katalikiškų mokyklų kapelionai: kun. Massimo Bianco SDB, kun. Mantas Mileris SJ, kun. Darius Graževič ir kun. Rimantas Simanavičius.

Homilijoje vyskupas komentavo sakinį iš tos dienos skaitinio: „Palaimintas žmogus, kuris ištveria išmėginimą“ (Jok 1,12). Nuo pat Nepriklausomybės pradžios visas švietimo sektorius buvo eksperimentų laukas, nes kiekviena valdžia vis skelbė naujai suprastą švietimo reformą. Katalikiškos krypties mokyklos taip pat yra visų šių reformų bei išmėginimų sūkuryje. Kaip žinome, ne visos mokyklos tuos išbandymus ištvėrė, ne visos toliau žengia plėtojant katalikišką ugdymą, o kai kurios, neatlaikiusios išmėginimų, pasitraukė iš asociacijos. Tačiau šiame kelyje yra labai gražių vilties ženklų, nes atsiranda naujų mokymo įstaigų, kurioms patinka tai, ką mes darome, ir prašosi priimami į šį būrį, kad kartu galėtų tvirčiau atlaikyti išmėginimus.

Anot Biblijos, išbandymai išgrynina žmogų taip, kaip ugnyje išvalomas auksas ir sidabras. Čia kažkas panašaus, kaip ir gyvenime: kai tau gerai sekasi, aplink tave tuntas draugų ir bičiulių, bet vos tik susiduri su sunkumais ir tau labai reikia palaikymo, tada pamatai, kurie tikrieji tavo draugai ir bičiuliai. Paprastai iš didelio būrio liekas vienas ar kitas, o dažnai ir tų nebelieka… Kas lieka po išmėginimų, tie tikrai yra grynuoliai, verti pasitikėjimo ir pagarbos.

„Brangieji, jūs likote, atlaikę begalę įvairiausių išmėginimų, kurie kartais kilo iš jūsų steigėjų, kartais iš ministerijos potvarkių ar kitų valstybinių institucijų nuorodų, kartais iš Bažnyčios atstovų, o kartais ir jūsų pačių kolektyvuose atsirasdavo abejonių dėl to, ką darote. – Ir visa tai yra normalu, tai yra išmėginimas. Bažnyčia nori pasakyti, kad nesusipratimai, konfliktai ir visokios rūšies išbandymai integraliai priklauso mūsų gyvenimui.“ Ganytojas pakvietė pasitikint Dievu judėti į priekį ir drąsiai priimti išmėginimus kaip galimybę augti ir tobulėti.

Po pamaldų LKUA nariai rinkosi į kitą erdvę, kurioje svečius priėmė LKUA pirmininkė Giedrė Statkutė bei administratorė Sandra Lukošiūtė. Po pirmininkės sveikinimo žodžio susitikimą pavesta moderuoti Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijos direktorei Violetai Ališauskienei.

Lektorius Gytis Valatka pristatė pranešimą apie nesmurtinį bendravimą. Žmonės dažnai nemoka išreikšti savo poreikių, nes bijo būti nesuprasti, ar net pašiepti. Prelegentas kvietė tyrinėti vidinį pasaulį, išgryninti tikruosius poreikius ir nebijoti jų išsakyti. Viskas prasideda nuo santykio su savimi, o tik po to – su artimaisiais, su bendruomene, o taip pat ir su Dievu. Skirtingus požiūrius į save bei į aplinką prelegentas pristatė pasinaudodamas šakalo ir žirafos įvaizdžiais. Šakalas reikalus tvarko greitai ir efektyviai, nežiūrėdamas pasipriešinimo. Jam nė motais, kad toks jo veikimas kitiems sukelia streso ir skausmo. Tam priešingybė – žirafa, kuriai iš aukštai geriau matosi. Tad ji linkusi stebėti, išgirsti, įsiklausyti ir tik tuomet pradėti veikti. Ugdytojo užduotis – padėti ugdytiniui pačiam autonomiškai išsigryninti savo poreikius ir juos išsakyti. O klausantiesiems – tuos poreikius su empatija priimti. Taip kuriama atmosfera, kurioje kiekvienas jaučiasi saugus ir suprastas.

Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, tą dieną šventęs savo gimtadienį, kalbėjo apie visuminio ugdymo svarbą švietimo aplinkoje. Technologijų vystymasis yra ne tik iššūkiai ar grėsmės, bet taip pat ir galimybės. Perduodant informaciją didžiausią dalį šiandien atlieka technologijos, o žmogaus dalyvavimas tame yra tik minimalus. Tačiau ugdyme mes kalbame ne tiek apie informacijos perteikimą (juk reikia kažko išmokyti), kiek apie žmogaus ugdymą, kuris apima ne tik intelektualinę, fizinę, bet ir dvasinę – moralinę dimensiją. „Žmogus be dorovės, kaip laivas be kompaso“, – pastebėjo arkivyskupas. Tame labai svarbus ir prasmės bei Dievo klausimas, kurį paaugliai ypač intensyviai sprendžia. Jiems aktualiausi šie trys klausimai: a) ar egzistuoja Dievas? b) kaip paaiškinti kančią?, c) kaip žinoti, kad mūsų tikėjimas teisingas? Dėstydamas temą arkivyskupas pasidalino patirtimi apie tai, kokie galėtų būti atsakymai į šiuos klausimus. Jis rėmėsi priežastingumo principu bei faktu, kad visata turėjo pradžią, o visatos priežastis yra už visatos ribų. Tai jau daug ką pasako. Kalbėdamas apie kančią, arkivyskupas pastebėjo, jog viskas, kas gimsta, gimsta kančioje. Be kančios nebūtų nieko naujo, be Kryžiaus nebūtų prisikėlimo, todėl kančia taip pat yra Dievo slėpinio dalis. Prelegentas padrąsino katalikiškojo ugdymo mokyklas vykdyti savo misiją – lydėti jauną žmogų į brandą, kurią sudaro proto, širdies ir dvasios dimensijos.

Pirmosios dienos vakare LKUA pirmininkė Giedrė Statkutė pateikė 2025 metų asociacijos veiklos ataskaitą ir atsakė į klausimus, o administratorė Sandra Lukošiūtė pristatė finansinę ataskaitą. Asociacijos tarybos nariai atskirais balsavimais patvirtino abi ataskaitas.

Antrosios dienos rytas buvo ypatingas, nes Pelenų trečiadieniu Bažnyčia pradeda išgyventi Gavėnią. Asociacijos nariai ryto maldą pradėjo himnu į Šventąją Dvasią, o Kauno arkivyskupijos Katechetikos centro vadovė ses. Benedikta Aistė Cylikaitė SF pakvietė pasigilinti į pop. Leono XIV žinią Gavėniai. Ses. Benedikta pristatė meditaciją pagal paveikslą, kuris vaizduoja Dievo glėbyje esantį žmogų. Dažnai žmogus stumia Dievą tolyn nuo savęs, bet vėliau nusivilia ir vėl ieško Viešpaties artumo.

VšĮ „Vaivorykštės tako“ gimnazijos direktorė Džiuljeta Gečienė pasidalino savo atsivertimo patirtimi ir papasakojo apie evangelinių krikščionių įsteigtą mokymo įstaigą. Jos pašaukimas – mokytis iš Kristaus ir kreipti į Jį mokinius, mokytojus ir šeimas. Prelegentė akcentavo susitaikymą su savimi, su kitais ir su Dievu.

Viešnia iš Latvijos psichologė, psichoterapeutė dr. Ina Grasmane pristatė savo išvystytą metodą, puikiai prakalbinantį vaikų emocijas pasinaudojant tam tikrais instrumentais. Pranešime „Dvasinio intelekto ugdymas – priemonė mokyti vaikus kalbėti ir susikalbėti. Teorija ir praktika“ dr. Ina pristatė įvairių kelių paieškas, kaip prašnekinti vaiką. Tai vyksta per kūrybą pasinaudojant paprasčiausiomis priemonėmis (įvairūs daiktai, draperijos, piešimas…), kurias dėliodamas ir kurdamas vaikas išreiškia savo vidinę jauseną. Kūryba yra svarbus instrumentas saviraiškai, nes vaikai pasakoja apie tai, ką jie sukūrė ir ką tai jiems reiškia. Latvijoje programa jau yra licencijuota ir pradedama naudoti įvairiose terpėse: mokyklose, bažnyčiose, ir net vaikų reabilitacijos centruose, nes specialūs pasakojimai bei žaidimai turi terapinės reikšmės.

Viena pirmųjų mokyklų Lietuvoje, pradėjusi taikyti šį dr. Inos Grasmane metodą, yra Šiaulių Jėzuitų mokykla. Jos pradinių klasių mokytoja Loreta Ubavičienė praktiškai pristatė šios daugiasluoksnės programos patirtį. Viena iš programos dalių yra piešimas. Vaikai piešia tai, ką jaučia, o po to pasakoja apie savo piešinį. Panašiai vyksta ir su kitomis kūrybinėmis veiklomis. Programa skirta padėti vaikui pažinti save, išreikšti tai žodžiais, o taip pat padeda labiau pažinti Dievą.

LKUA narių susirinkimo refleksiją išsakė vysk. Algirdas Jurevičius. Jis apžvelgė ženklus, rodančius Šventosios Dvasios vedimą per šias dvi dienas, ir pabrėžė visų katalikiškos krypties ugdymo įstaigų vienybę bendroje misijoje ir bendradarbiavimą tarpusavyje.

Asociacijos pirmininkė Giedrė Statkutė padėkojo visiems nariams ir priminė asociacijos tikslus: vienyti, atstovauti ir padėti. Pirmininkės plačios šypsenos ir vyskupo ganytojiško palaiminimo palydėti asociacijos nariai laimingi išvyko į savo aplinką tęsti katalikiškojo ugdymo misiją.

Straipsnį parengė vysk. Algirdas Jurevičius.

„Jūsų kalba visuomet tebūna maloni ir druska pasūdyta (…)“ Kol 4, 6

Registracija į susirinkimą vykdoma Semiplius sistemoje.