Dėkoju Lietuvos katalikiškojo ugdymo asociacijos (toliau – Asociacija) tarybos nariams ir pirmininkei už sudarytą galimybę dalyvauti European Committee for Catholic Education (CEEC) 106-ojoje asamblėjoje. Šios organizacijos narė yra ir Lietuvą atstovaujanti Asociacija.
Po trejų metų pertraukos asamblėjoje buvau sutikta ir priimta šiltai. Man buvo svarbu vėl sugrįžti į aktyvų dalyvavimą ir atkurti Lietuvos, kaip atsakingos narės, vaidmenį: dalyvauti pagrindinėse sesijose, balsuoti dėl esminių organizacijos klausimų. Sugrįžimas į CEEC veiklą leido iš naujo įsitraukti į šios organizacijos procesus 106-osios asamblėjos kontekste.
Asociacija, būdama CEEC nare, yra įsipareigojusi dalyvauti jos veikloje. Tai apima gyvus susitikimus, pasiūlymų teikimą, balsavimą, įsitraukimą į darbo grupes, europinių švietimo tendencijų analizę, metodų ir priemonių kūrimą bei nario mokesčio mokėjimą. Šie įsipareigojimai nėra grindžiami vien momentine nauda Lietuvos diskurse ar individualiu pasirinkimu pagal galimybes bei asmeninį norą. Jie kyla iš narystės atsakomybės.
Geopolitinė Lietuvos padėtis, esant šalia Europos Sąjungos rytinės sienos, lemia, kad kai kurie procesai mūsų regione pasiekia vėliau nei kitose Europos šalyse. CEEC veikloje dalyvauja ir JAV katalikiškojo švietimo organizacijos, todėl galime „akis į akį“ matyti ir transatlantinius procesus. Taip pat tarptautinės OIEC organizacijos praktika bei tyrimai įgalina plėsti supratimą. Šiemet į asamblėją atvyko net Australijos atstovai! Susitikimai padeda geriau suprasti vykstančius socialinius ir švietimo pokyčius, juos analizuoti ir sąmoningiau jiems ruoštis Lietuvoje.
Toks matymas stiprina gebėjimą atsakingai rinktis veikimo priemones, apsaugoti esminius katalikiškojo ugdymo tapatybės pamatus ir išlaikyti evangelinę ugdymo kryptį. Tai taip pat skatina neapsiriboti vien įprastomis, saugiomis formomis, bet ieškoti naujų galimybių prisidėti prie švietimo politikos tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu.
Mums, kaip katalikiškojo ugdymo atstovams, svarbu atidžiai stebėti vykstančius procesus Europoje ir pasaulyje bei judėti į priekį. Tikslas – laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir būti aktyviais šios organizacijos nariais. Suprantu tarybai ir pirmininkei tenkančius iššūkius, todėl esu pasirengusi ieškoti bendrų sprendimų tiek Asociacijos, tiek Lietuvos vyskupų konferencijos kontekste, kad būtų užtikrintas atsakingas ir tęstinis, tvarus dalyvavimas CEEC veikloje.
Svarbiausia yra katalikiškojo ugdymo stiprinimas, matant jį ne tik miesto ar šalies, bet ir Europos bei pasaulio kontekste. Katalikiškas ugdymas yra gėris žmogui ir visuomenei! Todėl mums svarbu mokytis, bendradarbiauti, atsakingai komunikuoti, kurti naudojant šiandien vis dar duodamas jėgas.
Linkėjimai Lietuvos katalikiškojo ugdymo bendruomenei nuo vyskupo mgr. Jon Hendriks atsakingo už katalikiškąjį ugdymą Nyderlandų karalystėje.
Šv. Juozapo mokyklos direktorė Rūta Šalkauskienė
106-OJI EUROPOS KATALIKIŠKO ŠVIETIMO ASOCIJACIJOS (CEEC) ASAMBLĖJOS SANTRAUKA
106-oji CEEC asamblėja buvo skirta aktualiausių Europos katalikiškojo švietimo klausimų aptarimui, ypatingą dėmesį skiriant religijos laisvei švietime, katalikiškų mokyklų tapatybei, šiuolaikiniams visuomenės iššūkiams bei ateities lyderių ugdymui. Susitikimo metu buvo nagrinėjami tiek praktiniai švietimo politikos klausimai, tiek platesnės vertybinės bei kultūrinės tendencijos, darančios įtaką ugdymo sistemoms Europoje. Taip pat susitikime dalyvavo ir svečiai iš Australijos ir pristatė lyderiškumo programą jaunimui “Spiritus”.
Vyskupo sveikinimas ir pagrindinės kryptys
Asamblėja pradėta vyskupo sveikinimo žodžiu, kuriame akcentuota tėvų teisė laisvai pasirinkti vaikų ugdymą pagal savo vertybinius įsitikinimus. Buvo pabrėžta, kad šeimos neturėtų patirti papildomos finansinės naštos vien dėl to, jog siekia savo vaikams perduoti krikščionišką pasaulėžiūrą ar renkasi katalikišką mokyklą. Taip pat išreikštas susirūpinimas dėl šiuolaikinėje visuomenėje silpnėjančios ugdymo laisvės bei teisės į vertybinį švietimą.
Didelis dėmesys skirtas mokytojų vaidmeniui. Pastebėta, kad viena svarbiausių problemų šiandien yra tinkamų pedagogų ir bendruomenės narių trūkumas – žmonių, kurie gebėtų profesionaliai ir autentiškai perteikti krikščioniškas vertybes jaunajai kartai. Kartu pažymėta ir viltinga tendencija: vis daugiau jaunų žmonių ieško tiesos, prasmės bei aiškios moralinės krypties, todėl siekia matyti daugiau katalikiško ugdymo elementų švietimo sistemoje. Galutinis katalikiškų mokyklų tikslas įvardytas kaip taikos nešėjų ugdymas.
Nyderlandų švietimo sistemos pristatymas
Asamblėjos pranešimai buvo pradėti nuo Nyderlandų švietimo sistemos apžvalgos. Jo metu pristatyta valstybės finansuojama, tačiau konstituciškai laisvę užtikrinanti sistema, kurioje tėvai turi galimybę rinktis mokyklą pagal religinius ar ideologinius įsitikinimus. Šis modelis dažnai laikomas vienu pažangiausių Europoje dėl pasirinkimo laisvės ir plataus mokyklų tinklo.
Vis dėlto buvo atkreiptas dėmesys į reikšmingus iššūkius. Vienas jų – pernelyg didelis dėmesys akademiniams rezultatams, kai vertybinis ugdymas ir asmens formacija lieka antrame plane. Nors katalikiškos mokyklos akademiniais rodikliais nenusileidžia kitoms institucijoms, jų indėlis į moralinį bei bendruomeninį ugdymą dažnai nėra tinkamai vertinamas.
Taip pat kritikuota ankstyva mokinių atrankos sistema, kai vos dvylikos metų vaikai turi rinktis tolesnę ugdymo kryptį. Tokie sprendimai sukelia didelį spaudimą vaikams ir šeimoms. Pranešime aptarta ir specialiųjų ugdymosi poreikių situacija – bendrojo ugdymo mokyklose vis daugėja mokinių, kuriems reikalinga papildoma pagalba, tačiau finansavimas ir pedagoginiai resursai dažnai nebeatitinka realių poreikių.
Buvo pažymėta ir tai, kad Nyderlandų visuomenė tampa vis labiau sekuliari, todėl katalikiškos mokyklos susiduria su tapatybės silpnėjimo rizika. Auganti biurokratija ir reguliavimas taip pat riboja mokytojų kūrybiškumą bei galimybę lanksčiai reaguoti į ugdymo situacijas. Todėl pabrėžtas poreikis suteikti daugiau laisvės ir pasitikėjimo mokyklų bendruomenėms.
IMANARE Erasmus+ iniciatyva
Asamblėjoje taip pat pristatytas IMANARE Erasmus+ projekto plėtra ir jau padaryti pasiekimiai. Projektu yra siekiama stiprinti katalikiškojo švietimo kokybę ir tarptautinį bendradarbiavimą. Projekte numatytos tiek teorinės, tiek praktinės veiklos kryptys.
Teorinėje dalyje akcentuojami tyrimai, švietimo reformų analizė, stebėsenos įrankių kūrimas ir apklausų duomenų panaudojimas. Praktinėje dalyje buvo pristatyta apie internetinius mokymų kursus bei vasaros mokyklas. Projekto rezultatų sklaidai numatyta kurti naujienlaiškius, interneto svetaines, kelti mokslinius straipsnius ir dokumentinius leidinius. Tai rodo siekį stiprinti tarptautinį dialogą ir keitimąsi gerąja praktika.
Grupinių diskusijų išvados
Darbo grupėse buvo aptarti pagrindiniai šiuolaikinės visuomenės iššūkiai, darantys įtaką jaunimo ugdymui ir katalikiškoms mokykloms. Kaip trys svarbiausios grėsmės įvardyti transhumanizmas, kompetetingų lyderių trūkumas ir augantis sekuliarizmas.
Diskusijų metu taip pat pabrėžta būtinybė ieškoti naujų kelių, kaip krikščionišką švietimą integruoti į šiuolaikinę sudėtingą ir sparčiai besikeičiančią visuomenę. Siūlymai buvo remiami statistiniais duomenimis, tyrimais ir realios situacijos analize, o ne vien teoriniais svarstymais.
Svarbi tema buvo bendruomeniškumas. Akcentuota, kad mokyklos turi būti ne tik žinių perdavimo vietos, bet ir gyvos bendruomenės, kuriose ugdomi santykiai, solidarumas ir tarpusavio pagalba. Taip pat raginta stiprinti bendradarbiavimą tarp katalikiškų mokyklų, dalintis patirtimis ir vieningai perteikti Bažnyčios mokymą kasdienėje praktikoje.
OIEC veiklos ataskaita ir dirbtinio intelekto tema
OIEC veiklos ataskaitoje buvo pristatytos organizacijos pastangos stiprinti katalikiškąjį švietimą tarptautiniu lygmeniu. Ypatingas dėmesys skirtas dirbtinio intelekto temai. Pabrėžta, kad jauni žmonės turi būti mokomi naudotis dirbtiniu intelektu kaip priemone, padedančia mokytis, kurti ir dirbti, tačiau kartu būtina saugotis technologijų poveikio žmogaus sąmonei, kritiniam mąstymui ir santykiams.
OIDEL veikla: atstovavimas, tyrimai ir mokymai
Buvo pristatyta ir OIDEL organizacijos veikla. Ši Ženevoje veikianti institucija jau kelis dešimtmečius gina teisę į švietimo laisvę bei religinių ir kultūrinių mažumų interesus.
Advokacijos srityje organizacija dalyvauja tarptautinėse diskusijose apie diskriminaciją švietime, bendradarbiauja su Europos institucijomis ir rengia konferencijas kultūrinių mažumų laisvės klausimais.
Tyrimų srityje aptarta UNESCO išleista publikacija apie švietimo praeitį, dabartį ir ateitį. Taip pat pabrėžta stabilaus finansavimo svarba bei pristatyti planai tobulinti švietimo laisvės indeksą, įtraukiant atsakomybės ir atskaitomybės rodiklius tarp mokyklų ir valstybės.
Mokymų srityje pristatytas vasaros universitetas, skirtas studentams ir vyresniems dalyviams, siekiant suteikti naujų kompetencijų bei praktinių įrankių švietimo srityje.
Lyderystės iššūkiai
Vienas svarbių klausimų buvo lyderystė švietime. Pastebėta, kad nemažai vadovų į atsakingas pareigas ateina būdami jauni, tačiau po kelių dešimtmečių tampa išsekę, praradę motyvaciją ir viziją. Tai kelia iššūkį jaunajai kartai, kuriai reikalingi įkvepiantys, energingi ir ateitį matantys lyderiai. Pabrėžta asmeninė vadovo laikysena vertybių pasirinkimo akivaizdoje. Svarbu tikėjimą ir vertybes liudijanti autentiška laikysena.
Spiritus programa – lyderių ir jaunimo ugdymas
Antroji susitikimo diena buvo skirta „Spiritus“ programos pristatymui. Tai iniciatyva, orientuota į Bažnyčios lyderių rengimą, jaunimo evangelizaciją ir katalikiško švietimo atnaujinimą. Programa jau veikia įvairiuose regionuose – Europoje, Jungtinėje Karalystėje, Okeanijoje ir Afrikoje.
Pagrindinė mintis – katalikiškas švietimas negali atsinaujinti be tinkamai parengtų žmonių. Todėl vienodai svarbios dvi kryptys: jaunimo pastoracija ir vadovų formacija. Programoje rengiami kursai, tarnystės projektai, stovyklos, strateginiai mokymai bei bendruomenių telkimas.
Ypač pabrėžtas jaunimo vaidmuo. Jauni žmonės įvardyti kaip tie, kurie gali įnešti energijos, drąsos ir naujo užsidegimo į mokyklų bendruomenes. Jie kviečiami ne tik būti ugdomi, bet ir patys evangelizuoti kitus – mokytojus, vadovus bei savo bendraamžius.
Taip pat išryškinta dvasinio gyvenimo svarba. Pastebėta, kad švietimo sistemos dažnai tampa pernelyg techninės ir orientuotos vien į efektyvumą, prarandant gyvą tikėjimo dimensiją, maldą ir atvirumą Dievo veikimui.
Baigiamosios įžvalgos
Asamblėja parodė, kad katalikiškas švietimas Europoje susiduria su rimtais iššūkiais: sekuliarizacija, pertekliniu reguliavimu, mokytojų trūkumu, tapatybės silpnėjimu ir sparčiais technologiniais pokyčiais. Tačiau kartu išryškėjo ir daug viltingų ženklų – augantis jaunimo troškimas prasmingam ugdymui, tarptautinis bendradarbiavimas, naujos iniciatyvos ir stiprėjantis supratimas, kad ateities mokykla turi ugdyti ne tik žinias, bet ir žmogų. Buvo paskelbta, kad kitame susitikime po metų Louvain-la-Neuve bus pristatomi jau aptarti ir parengti konkretūs veiksmai, kaip katalikiškos mokyklos Europoje galėtų kryptingai reaguoti į dabartinius visuomenės pokyčius ir drąsiai žengti į ateitį.